Kaip močiutės skalbė 1850 metais?

Kaip mūsų močiutės skalbė 1850 metais? 

Jūsų dėmesiui garsaus JAV žemdirbių žurnalo -The Southern Cultivator patarimų skyrelio atsakymas fermerio žmonai- kaip geriausiai skalbti darbinius rūbus.

Pasirodo JAV žemdirbiai mėgo dirbti pasipuošę ypač švariais baltais rūbais ir spalvotų rūbų darbe nesirengė- taupumo sumetimais. Baltus rūbus buvo lengviau skalbti ir jie neišblukdavo taip kaip spalvoti darbiniai rūbai.

Tai kaipgi būdavo skalbiama prieš du šimtus metų?

Darbo rūbai skalbti rankomis- geru muilu ir vandeniu- kaip ir šiandien. Pirmiausia darbiniai rūbai būdavo apžiūrimi ir perskalbiami- perskalaujami šiltame vandenyje be jokio muilo.

Skalbiniai prieš tai iš vakaro pamerkiami į paprastą vandenį be muilo. Mūsų mamos TSRS mokė mus merkti skalbinius į švelnias pamuiles. Amerikietės buvo dar taupesnės ir skalbinius merkė į vandenį be pamuilių visai nakčiai. Ryte apžiūrėdavo dėmes ir jas pratrindavo savo rankelėmis be jokio muilo.

Antrą kartą skalbiniai jau skalbiami pamuilėse ir vėl švelniai ištrinami rankelėmis.

Po to- jei reikia- dedami į aukštą kibirą su pamuilėmis ir statomi ant vyryklės virinimui- lygiai taip kaip mūsų močiutės darė septyniasdešimtaisiais praėjusio šimtmečio metais. Skalbiniai prieš virinimą ištrinami muilu bet neskalaujami ir virinami ant vyryklės nuo vienos iki dviejų valandų- ir taip atkaklios ir įsisenėjusios dėmės tiesiog išvirinamos.

Prabangesnei patalynei į virinimo puodą dėdavo ir sodos- kad skalbiniai būtų baltesni. 

Skalbinių balinimui amerikietės naudodavo ir JAMESTOWN WEED- DURNAROPĖS LAPUS,augindavo jas prie namo. Tačiau šis augalas jau seniai uždraustas- nes yra mirtinai nuodingas. 

Jei gerai pamenate legendą apie Barborą Radvilaitę- jos vestuviniai naktiniai buvo mirkyti nuodingame skystyje- greičiausiai durnaropėse- karalienė mirė sunkia ir skausminga mirtimi.

Lietuvoje mes skalbinis džiovinome ant kieme ištemptos virvės. Amerikietės jau prieš šimtą metų mokė savo dukras- virvę tempti reikia tik po obelim sode, ir nedžiovinti skalbinių tiesioginiuose saulės spinduliuose- nes jie- BLUNKA.

Po to skalbiniai gerai išskalaujami per kelis vandenis- dideliame vandens kiekyje. Mano močiutės tai darė didelėje senovinėje vonioje- skalaudavo per du ar tris vandenis. Ir mes visi joms padėdavome- skalbimo diena būdavo savaitgalis- šeštadienis dažniausiai.

Amerikietės močiutės skalbdavo ketvirtadieniais. Ketvirtadieniais jos virdavo didelį katilą pupelių ir didelį katilą ryžių. Virdavo dviejuose atskiruose puoduose visą dieną.

Nuostabus senovinis amerikiečių ryžių receptas- Dirty rice

Būtent šie ketvirtadienio patiekalai.

Jums reikės vištos kepenėlių ir  jaS reikės išvirti atskirame puodelyje. Kepenėles reiks ištrinti per sietelį ar sumalti blenderyje ir su visu buljonu supilti į ryžių košę. Košė tikrai atrodo kaip purvina, bet jeigu ją pagardinsite sviestu ir čili pipirais- paragausite tikro kreolų virtuvės stebuklo. tradiciškai verdamo ketvirtadieniais. Prie tokių ryžių visada patiekiama kepta vištos šlaunelė- prieš kepant išvoliota kukurūzų dribsnių trupiniuose- dieviškas amerikietiškas receptas- Jūsų didžiajai skalbimo dienai.

Linų sėmenų limonadas

 Linų sėmenų limonadas- ar tikrai toks būna? 

 

Ką dar sugalvosite? Tokio negirdėjome. Linų sėmenis kepiname ir dedame jas į salotas. Taip. Mes irgi taip darome. Ir sėmenų aliejų taip pat mėgstame- bet oi, koks jis brangus...

Tačiau linų sėmenų limonadas? Pasirodo mūsų prosenelės- taip tos pačios prosenelės 1871 metais peršalimus gydė linų sėmenų nuoviru. Puikiai virė saldų nuovirą iš linų sėmenų ir gėrė jį atsikosėjimui ir sausam kosuliui nuraminti.

Ir nieko blatno tame nebuvo.

Tai kaip jos virė tą limonadą? Nagi visai paprastai.

Vat toks senovinis naminis receptas atsikosėjimui palengvinti:

1 valgomasis šaukštas linų sėmenų
500 ml vandens
130 g cukraus
30 g gumiarabiko miltelių- tiks ir agar agaras- panašus reikalas

1 citrinos sultys

Kaip ruoštas limonadas?

Vieną šaukštą linų sėmenų pavirindavo 500 ml vandens- kol išsiskirdavo gleivės. Į vėstantį nuovirą įmaišydavo cukrų, ir gumiarabiko miltelius- vaistinėse gumiarabiku vadino ir agar agaro miltelius- puiki gleivinga priemonė- mums gerai pažįstama iš žele saldainių. Į šį nuovirą dar įmaišydavo vienos citrinos sultis.

Skamba neblogai ir skaniai. Ir tikrai be jokių E.

Kaip močiutės balino skalbinius?

 

Aš augau pas močiutę, kuri skalbinius tvarkė kaip Amerikoje. Nei aš tikėjau kad Amerikoje taip baluinta skalbinius kaip ji mokė, nei ji man sugebėjo tai įrodyti. Močiutė baltus skalbinius virino su soda ir dar ir krakmolu, ir šventa mano pareiga buvo padėti jai tuos skalbinius iškabinti ant virvės ir dar būti šalia kai ji juos sausus ir kvepiančius lygina karštu prosu. Na kur čia Amerika? Nėr Amerikos- katile virini skalbinius, ot.

Skalbinių balinimui 1871 metais Pietų Kalifornijoje mūsų prosenelės gamino tokią vat pastą, kurią vadinoA Celebrated Whitewash Slake.

Balinimo priemonė ruošta griežtai uždarame ir gerai izoliuotame puode ir tik su spec apranga ir apsauginėmis priemonėmis.

Šiai balinimo priemonei reikėjo:

Pusės bušelio ( vienas bušelis yra 8 galonai arba 35.24 litro tūrio vienetas) negesintų kalkių. Negesintas kalkes virino uždarame puode kartu su akmens druska ir ryžių miltais.  Mišinys būdavo verdamas iki pastos konsistencijos, po to į jį dedamas Ispaniškas balintojas ir dar šiltam vandenyje ištirpinti klijai. Tokį mišinį močiutės vėsindavo kelias dienas ir kažkiek jo dėdavo į virinamus skalbinius.

Mūsų močiutės tokios griežtos pastos negamino, tačiau patalynę ir skalbinius virindavo ant viryklės su šaukštu valgomosios sodos ir šiek tiek krakmolo. Po to jau lygindavome patalynę visą dienelę- nes skalbiniai būdavo labai kieti kai išdžiūdavo ant virvės.