Vyno rūgštis

 Vyno rūgštis- 

Sinonimai- Tartaric acid, vyno akmuo, kalio vandenilio tartratas, cream-of- tartar

Maisto papildo kodas- E 334

Vyno rūgštis maisto pramonėje naudojama jau nuo 1900 metų. Gamtoje jos daugiausia aptinkama vynuogėse, tamarinduose, šermukšniuose, rubijose(dažinė rubija- augalas naudojamas audinių dažymui nuo senų senovės), mums įprastose bulvėse, artišokuose, rūgštynėse, agurkuose, ananasuose, burokėliuose, bei daugelyje kitų vaisių ir daržovių. 

Pagrindinis natūralios vyno rūgšties šaltinis-vynuogių sultys.

Maisto pramonėje vyno rūgštis žinoma kaip laisva vyno rūgštis ar vyno rūgšties kalio druskos. Vyno rūgštis išgaunama iš Argolio žaliavos. Argolis- molio junginys, susidarantys raugiant vyną.

 Vyno akmuo susidaro natūraliai rūgstant vynui moliniuose induose- tai netirpi vandenyje molio druska. Tačiau ji tirpsta alkoholio ir vandens tirpaluose. Vyno druska tirpsta 10 procentų alkoholio tirpaluose, ją tirpdo acetonas ir eteris.

Kartu su vyno akmeniu iš vyno, rauginimo metu pašalinamos ir nereikalingos nuosėdos, bei kalcio druskos. Šios nuosėdos, vadinamos argoliu, jungiamos su sieros rūgštimi,  ir gaunamas netirpus kalcio fosfatas. Iš šio kalcio fosfato nuosėdų vėliau išskiriama gryna vyno rūgštis, kuri po to kristalizuojama. Vyno rūgšties dedama į gaivinančiuosius gėrimus bei kepinius- suteikia jiems specifinį maloniai rūgštų skonį.

Vyno rūgštis gan plačiai naudojama kaip kosmetikos priemonė-  stangrina  suglebusią veido odą, jos tirpalai naudojami veido odos pilingams. kartais dedama į brangesnes odos priežiūros priemones. tačiau pernelyg šia rūgštimi kosmetologai nesižavi.

Maisto pramonėje naudojama kaip antioksidantas ir konservantas- dedama į saldainius, džemus, marmeladus, žele, alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus.