Pasterizacija
Kas yra pasterizacija?
1915 metų pasterizacijos apibrėžimas yra toks - pagal jį pasterizacija suprantama taip.
Pasterizacija suprantama kaip skysčių šildymas tarp 140F( 60 C) ir 212f (100 C) ir jų atvėsinimas iki 70F(21.1 C) po šio pašildymo.
Pasterizacijos procesą sukūrė mokslininkas Pasteras. Jis pastebėjo, jog pakaitinus vyną uždarytame butelyje jis išlieka nesugedęs žymiai ilgesnį laiką. Tai įvyko maždaug 1870. Maždaug tuo metu viso pasaulio mokslininkai pradėjo domėtis bakteriologija ir pradėjo vystyti maisto perdirbimo mokslą, Pasterizacija- buvo rimtas persilaužimas maisto produktų gamyboje- pagamintus maisto produktus buvo galima išsaugoti ilgesniam laikui. Kodėl? Todėl, kad kaitinant užmušamos bakterijos, sukeliančios maisto produktų gedimą ir puvimą.
Šiandien be pasterizacijos proceso maisto produktų gamybos fabrike mes jau neįsivaizduojame- tai tiesiog neleidžiama įstatymo- pavojingi produktai bus pavojingi gyvybei- juose gali būti mirtį sukeliančių bakterijų.
Pasterizacija pradėta rimtai tyrinėti- kas buvo tikra ir absoliuti pergalė maisto gamyboje- pienas ir sūriai ir visi pieno produktai pradėti pardavinėti tik pasterizuoti- tai reiškia apsinuodijimo pieno produktais galimybės buvo sumažintos iki minimumo.
Daugiausia pieno produktų pasterizacija domėjosi danų mokslininkas Dr Storch- Storkas- Kopenhagos universitete. Maždaug 1890 metais- įrodė, jog galima pasterizuoti varškę, sūrį ir rūgusio pieno produktus- šie atradimai pradėti taikyti kasdien ir parduotuvėse atsrado pavyzdžiui pasterizuotas sūris, pasterizuotas sviestas, pasterizuotas kefyras- mokslininkas sukūrė tikrą metodiką, kurią pradėjo taikyti vienodai visas pasaulis- ir taip mokslininkai suvienodino pramoninius maisto gamybos procesus- pradėjo laikytis vienodų maisto gamybos sąlygų- temperatūros, įrankių ir įrangos valymo ir priežiūros sąlygų.
Kodėl reikia pasterizuoti maisto produktus?
Pakalbėkime tik apie pieną. Kas yra pienas? Tai yra gyvulinis produktas - techniškai tai kraujas,tik be kraujo kūnelių. Jame dauginasi visi gyvame organizme besidauginantys mikrobai. Pienas yra vienas iš greičiausiai gendančių maisto produktų - todėl nepasterizuoto pieno šaldytuve nerasite.
Pieno produktai bakterijomis gali būti užkrečiami ir fermoje- melžiant- karvutė sirgo tuberkulioze? Labas rytas, tą bakteriją ji išskyrė su pienu. Sveikiname- ar norite pieno, nuo kurio užsikrėsite džiova.
Karvutė ganėsi užliejamoje pievoje- puiki žolė. Bet laba diena, šalia užliejamos pievos - vandenvalos įrenginiai, kurie švelniai tariant nebuvo gerai prižiūrimi. Labas rytas- ar norite vidurių šiltinės?
Jau 1915 metais atvirai buvo aiškinama visiems ir visur- per nepasterizuotus pieno produktus plinta šios infekcinės ligos-
tuberkuliozė, vidurių šiltinė, difterija, skarlatina, vėjaraupiai, snukio ir nagų liga,cholera ir paprasčiausi viduriavimo ligų sukėlėjai. Vaikų mitybai naudotas nepasterizuotas pienas iki jis nebuvo pradėtas masiškai taikyti maisto gamybai nusinešė daugiausia naujagimių ir vaikų gyvybių- daugiau nei karai.
Pradėjus pasterizuoti pieno produktus gydytojai išdidžiai pareiškė- buvo atlikti tikri statistiniai tyrimai- 75 procentais- 3/4 sumažėjo viduriavimų ir mirčių nuo viduriavimo. Tai buvo milžiniškas visos žmonijos laimėjimas, be kurio šiandien neįsivaizduojame bet kurios parduotuvės lentynos.
Kaip pasterizuojami maisto produktai?
Pridedu 1915 metų ūkininkams skirtą lentelę- šia lentele mūsų proseneliai naudojosi kasdien.
Maisto produktų pasterizacijai gali būti iš esmės du labiausiai paplitę pasaulyje metodai.
1. Maisto produktas iš karto užkaitinamas ir jam leidžiama atšalti. Taip pasterizuojamas maisto produktas vandens vonioje- boileryje su dvigubomis sienelėmis- tarp sienelių cirkuliuoja įkaitinti vandens garai. Pienas šildomas iki 180 F(82.2 C) temperatūros ir jo temperatūra palaipsniui sumažinama iki žemesnės nei 70 F (21.1 C). Taip maisto produktas užkaitinamas iki aukštos temperatūros bet kaitinamas labai trumpai- kad nebūtų sunaikintas pats maisto produktas.
2.Antras metodas- maisto produktas kaitinamas žemesnėje temperatūroje, bet ilgesnį laiką.
Abi šios metodikos taikomos visame pasaulyje- pagal skirtingus maisto produktus ir gamybos poreikius.
Pienas ir pieno produktai maisto perdirbimo fabrikuose dažniausiai įkaitinamas iki 140- 175F(60-79.4C) temperatūros. Kuo žemesnė yra pieno produkto kaitinimo temperatūra, tuo ilgiau jis yra kaitinamas.
Pateikiu mūsų prosenelių ūkininkų kasdien naudotą lentelę, pagal kurią jie savo ūkeliuose patys kaitino savo pačių pamelžtą pieną ir gamino savo pačių sūrį ir sviestą, kurį galėjo valgyti patys.
Kaitinama iki 140 F(60 C) temperatūros - kaitinama 30 minučių
Kaitinama iki 145 F(62.8 C) temperatūros - kaitinama 25 minutes
Kaitinama iki 150 F(65.6C) temperatūros- kaitinama 20 minučių
Kaitinama iki 155 F(68.3 C) temperatūros- kaitinama 15 minučių
Kaitinama iki 160( 71.1 C) F temperatūros- kaitinama 10 minučių
Kaitinama iki 165 F(73.9 C) temperatūros- kaitinama 5 minutes
Kaitinama iki 170 F( 76.7 C) temperatūros- kaitinama 1 minutę