Kaip tręšti žemę?

 

1917 metais JAV dėjo dideles pastangas vystant natūralią ekologinę žemdirbystę. Atlikta daug rimtų mokslinių tyrimų. Kai kurių mokslinių tyrimų duomenis citavo JAV kongresas savo pranešimuose. 

Kadangi šių mokslinių tyrimų tema retai keičiasi pateikiu kai kurias JAV 1916 metų nutarimų išvadas.

1. JAV kongreso sekretorius Vrumanas pagrįstai pareiškė, jog amerikiečių fermose prarandamų natūralių dirvožemio trąšų nuostoliai kasmet pusantro karto viršija viso JAV 1916 metų derliaus kviečių kainas. 

2.JAV žemdirbiai trąšoms- natūralaus mėšlo pervežimui naudojo JAV geležinkelius. Geležinkeliečiai kongresui 1917 metais pateikė tokius skaičius- geležinkelininkai tesugebėjo išnaudoti tik 47 procentus natūralaus mėšlo- geriausia pripažintos trąšos JAV tai dienai- pervežimo galimybių, - tai yra transportuota tik 47 procentai visų pervežti galimų trąšų- tokie buvo oficialūs žemdirbystės sektoriaus nuostoliai. Į pagalbą net pasitelktas JAV gynybos sektorius, nes šaliai labai trūko trąšų. JAV geležinkelininkai net siūlė perkrauti trąšomis  mėšlo transportui skirtus vagonus iki 110 procentų standartinio transportinio vagono pajėgumo- tokie dideli buvo natūralių trąšų nuostoliai.

3. Finansinė natūralaus mėšlo trąšų vertė atrodė maždaug taip 1916 metais- vertinant JAV doleriais:

Arklių ir mulų mėšlas- kasmet vienas arklys ar mulas pagamina trąšų už 27 USD. Kiekviena kiaulė už 8 USD. 1910 metais pelnas iš mėšlo JAV siekė  2,461,000,000  USD. Tačiau net pačiose geriausiose fermose ne daugiau kaip 15 procentų trąšų pasiekė rinką- visos kitos trąšos tiesiog žuvo nepanaudotos. Raguočių galvijų fermose surenkamų trąšų metiniai nuostoliai siekė iki 25 procentų- o tai pačios geriausios natūralios trąšos, geresnės už arklių ir kiaulių mėšlą,

4. Kaip praktiškai siūlyta mažinti natūralių trąšų nuostolius?

JAV valstybė siūlė visose fermose statyti cementinius mėšlo gardus prie fermų durų- kad mėšlas nesutirptų ir nesusigertų į dirvožemį.

Šiuos cementinius gardus siūlyta apdengti stoginėmis ir įrengti vartus į šiuos gardus.

5. JAV valstybė taip pat pasiūlė naujus mėšlo saugyklų priežiūros metodus.

Mažiausiai natūralaus mėšlo trąšų patiriama, jeigu mėšlas iš fermos kasdien išvežamas į laukus ir ten išbarstomas. Tačiau tokia trąšų išbarstymo ir dirvožemio tręšimo tvarka finansiškai yra pernelyg brangi ir nepatogi- pernelyg daug fizinio darbo sąnaudų.

Vidutinio dydžio ir mažoje fermoje siūlyta statyti standartines cementines mėšlo kaupyklas- gardus, patogiausias tokios kaupyklos dydis- 12 x 6 pėdos, 5 colių skersmens sienos. Kaupyklai duobė nereikalinga- tik cementinės grindys, prie kaupyklos turi būti privestas vandentiekis- kad ją būtų patogu išplauti.

Mėšlo kaupyklos grindys mūrytos iš armuoto betono, ir sustiprintos ir pintos vielos tinklu, kurio storis ne mažesnis už 2 colius. Vielos tinklas uždengiamas konteineriu, kurį patogu ištraukti ir išplauti, Natūralios trąšos kaupiamos tokioje kaupykloje tol, kol prireikia ją išvalyti- taip mėšlas beveik neprarandamas.

Dar vienas būdas išsaugoti mėšlą fermoje- įrengti cementines girdyklas ir cementines ėdžias fermose. Girdyklose ir šėryklose- ėdžios ir gardai tik cementiniai, todėl grindys plaunamos šlanga, ir taip gyvūnai apsaugomi nuo infekcinių ligų, yra švarūs ir srutos nuplaunamos į kaupyklas. Gyvulių maistas neužteršiamas gyvūnų išskyromis.

Kuo tręšti žemę?

Kuo tręšti daržo žemę?

Pagal By Cyril G Hopkins University of Illinois , Fertility vs Fertilizers; American Cooperation Journal 1917

Amerikos šiame straipsnyje neatrasite. Tačiau amerikiečiai jau 1917 metais  brolius artojus mokė vis to paties- natūralios trąšos negadina dirbamos žemės ir natūrali trąša jau daugiau nei šimtas metų išlieka ta pati. Žemiau pateikiamos rimto prieš 100 metų atlikto 25 metus trukusio mokslinio darbo išvados. Ilinojaus valstijoje 25 metus stebėtas išaugintas kasmetinio derliaus ir dirvožemio trąšų sąryšis. Atlikto mokslinio darbo rezultatai nesikeičia, jie buvo patvirtinti JAV mokslo akademijos, o JAV ūkininkai jau 100 metų naudojasi šiomis prieš šimtą metų pateiktomis rekomendacijomis.

Lietuvos sodininkai šias rekomendacijas tikrai žino, tačiau priminsiu jas įdomumo dėlei. Kuo natūralesnėmis trąšomis tręšite savo sodelių žemelę, tuo mažiau blogėjančia sveikata skųsis jūsų šeima.

Dirvožemio kokybė gerinama remiantis trimis pagrindiniais principais:

.1. Dirvožemio rūgštingumą reguliuoja kalkės. Amerikiečiai dirvožemiui gerinti naudoja maltą kalkakmenį- kuris neteršia ir nesudegina natūralaus dirvožemio. Malto kalkakmenio dulkės sumažina kenksmingą dirvožemio rūgštingumą, papildomai įveda į dirvožemį kalcio atsargas, kurias augalai suvartoja kaip maistingąsias medžiagas. Kalcio atsargos dirbamoje žemėje tikrai ženkliai mažėja su laiku.  Geriausia natūrali kalcio turinti trąša- dolomitinis kalkakmenis. Natūralios malto dolomito dulkės- puikus kalcio ir magnio šaltinis. 

2.Natūralios fosforo atsargos taip pat su metais senka dirbamoje žemėje. Ypač intensyviai ir rimtai fosforą naudoja kukurūzai, kviečiai  ir kitos grūdinės kultūros. Kadangi naminių galvijų mitybai neretai naudojami natūralūs grūdai ir kukurūzų silosas- natūralus galvijų mėšlas padeda į dirvožemį sugrąžinti iki 3/4 grūdinių kultūrų sunaudoto fosforo. Amerikos čia nėra- kaip tręšėme savo darželius natūraliu mėšlu taip ir tebetręšiame, bet dabar žinome ką ta karvutė grąžina mylimai žemelei- nagi forsforą.

3. Ketvirtas visiems augalams būtinas mitybos elementas yra azotas. Taip azotines trąšas žinome visi. Tačiau vieną kartą kas du metai į tą pačią lysvę amerikietis sėja pupeles ir jas patręšia natūraliu karvės mėšlu. Ai, kažkaip mažiau chemijos į tą dirvą reikia berti, o visgi azoto kiekis vėl grįžta į normalesnius rodiklius po vat tokios sėjomainos. Po to kai pupelių ankštis gražiai nuskabome- pupelių šaknis siūloma gražiai aparti su arkliuku ir jų neišrauti. Sekančiais metais derlius bus tikrai neblogas.