1917 metais JAV dėjo dideles pastangas vystant natūralią ekologinę žemdirbysę. Atlikta daug rimtų mokslinių tyrimų. Kai kurių mokslinių tyrimų duomenis citavo JAV kongresas savo pranešimuose.
Kadangi šių mokslinių tyrimų tema retai keičiasi pateikiu kai kurias JAV 1916 metų nutarimų išvadas.
1. JAV kongreso sekretorius Vrumanas pagrįstai pareiškė, jog amerikiečių fermose prarandamų natūralių dirvožemio trąšų nuostoliai kasmet pusantro karto viršija viso JAV 1916 metų derliaus kviečių kainas.
2.JAV žemdirbiai trąšoms- natūralaus mėšlo pervežimui naudojo JAV geležinkelius. Geležinkeliečiai kongresui 1917 metais pateikė tokius skaičius- geležinkelininkai tesugebėjo išnaudoti tik 47 procentus natūralaus mėšlo- geriausia pripažintos trąšos JAV tai dienai- pervežimo galimybių, - tai yra transportuota tik 47 procentai visų pervežti galimų trąšų- tokie buvo oficialūs žemdirbystės sektoriaus nuostoliai. Į pagalbą net pasitelktas JAV gynybos sektorius, nes šaliai labai trūko trąšų. JAV geležinkelininkai net siūlė perkrauti trąšomis mėšlo transportui skirtus vagonus iki 110 procentų standartinio transportinio vagono pajėgumo- tokie dideli buvo natūralių trąšų nuostoliai.
3. Finansinė natūralaus mėšlo trąšų vertė atrodė maždaug taip 1916 metais- vertinant JAV doleriais:
Arklių ir mulų mėšlas- kasmet vienas arklys ar mulas pagamina trąšų už 27 USD. Kiekviena kiaulė už 8 USD. 1910 metais pelnas iš mėšlo JAV siekė 2,461,000,000 USD. Tačiau net pačiose geriausiose fermose ne daugiau kaip 15 procentų trąšų pasiekė rinką- visos kitos trąšos tiesiog žuvo nepanaudotos. Raguočių galvijų fermose surenkamų trąšų metiniai nuostoliai siekė iki 25 procentų- o tai pačios geriausios natūralios trąšos, geresnės už arklių ir kiaulių mėšlą,
4. Kaip praktiškai siūlyta mažinti natūralių trąšų nuostolius?
JAV valstybė siūlė visose fermose statyti cementinius mėšlo gardus prie fermų durų- kad mėšlas nesutirptų ir nesusigertų į dirvožemį.
Šiuos cementinius gardus siūlyta apdengti stoginėmis ir įrengti vartus į šiuos gardus.
5. JAV valstybė taip pat pasiūlė naujus mėšlo saugyklų priežiūros metodus.
Mažiausiai natūralaus mėšlo trąšų patiriama, jeigu mėšlas iš fermos kasdien išvežamas į laukus ir ten išbarstomas. Tačiau tokia trąšų išbarstymo ir dirvožemio tręšimo tvarka finansiškai yra pernelyg brangi ir nepatogi- pernelyg daug fizinio darbo sąnaudų.
Vidutinio dydžio ir mažoje fermoje siūlyta statyti standartines cementines mėšlo kaupyklas- gardus, patogiausias tokios kaupyklos dydis- 12 x 6 pėdos, 5 colių skersmens sienos. Kaupyklai duobė nereikalinga- tik cementinės grindys, prie kaupyklos turi būti privestas vandentiekis- kad ją būtų patogu išplauti.
Mėšlo kaupyklos grindys mūrytos iš armuoto betono, ir sustiprintos ir pintos vielos tinklu, kurio storis ne mažesnis už 2 colius. Vielos tinklas uždengiamas konteineriu, kurį patogu ištraukti ir išplauti, Natūralios trąšos kaupiamos tokioje kaupykloje tol, kol prireikia ją išvalyti- taip mėšlas beveik neprarandamas.
Dar vienas būdas išsaugoti mėšlą fermoje- įrengti cementines girdyklas ir cementines ėdžias fermose. Girdyklose ir šėryklose- ėdžios ir gardai tik cementiniai, todėl grindys plaunamos šlanga, ir taip gyvūnai apsaugomi nuo infekcinių ligų, yra švarūs ir srutos nuplaunamos į kaupyklas. Gyvulių maistas neužteršiamas gyvūnų išskyromis.