Rodomi pranešimai su žymėmis Vaistai nuo slogos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Vaistai nuo slogos. Rodyti visus pranešimus

Arbatos grybas- Kombucha- ar tikrai toks stebuklingas?

Arbatos grybas- Kombucha- ar tikrai  toks stebuklas?



Pastaruoju metu iš lūpų į lūpas plinta paslaptingai skambantis kombucha gėrimo pavadinimas. Kalbama, jog šiuo gėrimu jau nuo seno mėgaujasi Japonijos geišos, beit tokios garsenybės kaip Gwyneth Paltrow ir Orlando Blumas.  Iš tiesų jis jau parduodamas beveik kiekvienoje save gerbiančioje Amerikiečių sveiko maisto parduotuvėje. Pavadinimas mane sudomino ir nutariau pasidomėti, kas gi čia per stebuklas. O šį stebuklą, pasirodo mačiau pas savo kaimynę ant palangės prieš geras 4 dešimtis metų. Ir vadinosi jis paprastai- arbatos grybu. Kiek pamenu, augo jis trijų litrų stiklainyje ir atrodė visiškai kaip medūza- blyškus ir bespalvis. Kaimynė su pasigardžiavimu kiekvieną rytą gerdavo neaiškios spalvos skystį ir sakydavo, jog jis padeda išsaugoti jaunystę ir plaukų žvilgesį. Anais laikais šis grybas man kėlė tokį siaubą. kad paragauti stebuklingojo gėrimo taip ir nedrįsau. 

Laikai keičiasi, žmonės kaip ir visur gimsta ir miršta, bet geras senas arbatinis grybas vėl grįžta į madą. Kuo gi jis toks ypatingas?

Pasirodo, jog su šiuo grybu nuo jau bene tūkstantį metų draugauja kinai, japonai ir korėjiečiai. Šiuose kraštuose jis laikomas sveikatos eliksyru. kuris gali išsaugoti jaunystę, sveikatą , padėti išlaikyti grakščią figūrą ar stangrią odą.

Grybo istorija

Arbatos grybo gebėjimą saugoti sveikatą pirmieji aprašė Kinai maždaug 250 metais prieš mūsų erą. Taigi, su šiuo grybu, žmonija draugauja jau daugiau nei du tūkstančius metų. Tuo metu kinų gydytojai teigė, jog šis grybas padeda subalansuoti paslaptingos Či energijos tėkmę ir padeda virškinti maistą. Europos teritorijon šis grybas pateko per Rusiją apie 1905 metus. Į Rusiją, o vėliau ir Europą jį atvežė kareiviai, dalyvavę Rusijos ir Japonijos kare.Pirmasis oficialus šios arbatos grybo aprašymas Europoje pasirodė 1913-aisiais. Tačiau europiečių šis gėrimas tuomet nesužavėjo, o rusams tiko ir patiko, mat savo skoniu kažkuo priminė visų mėgiamą girą.

Taigi, paslaptingąjį grybą žmonija pažįsta jau gana senokai. 

O kas gi tai per grybas? Iš tiesų tai nėra joks  grybas. Šis į medūzą panašus arbatoje gyvenantis darinys yra dviejų mikroorganizmų sankaupa- tiksliau jų kolonija. Grybo viršutinė dalis yra blizganti ir standi- ji yra sudaryta iš mielių grybelių. O šio grybo apačioje kabantys siūlai yra acto rūgšties bakterijų sankaupa. Pats grybas ir yra šios dvi sulipusios bakterijų kolonijos. Abi bakterijų rūšys yra labai nereiklios aplinkos sąlygoms. Tam, kad jos išgyventų, tereikia tik saldaus arbatos tirpalo. Ar tai vienintelis toks grybas? Tikrai ne. Žmonijai taip pat pažįstamas pieno grybas ir ryžių grybas - kurie taip pat tėra panašios bakterijų kolonijos. Tačiau arbatinis grybas šiai dienai yra labiau ištyrinėtas.

Ar šis grybas tikrai gydo?

Arbatos grybu nuo seno buvo gydomi virškinimo sutrikimai - vidurių užkietėjimas, vidurių pūtimas. Jis tikrai buvo ir tebėra geriamas siekiant numesti kelis papildomus kilogramus. Mokslininkai gilinosi į šio ,,grybo" išskiriamų medžiagų sudėtį. O ji tikrai nėra bloga- šioje giroje yra  gana daug acto ir gana daug vitaminų- vitamino C, B grupės bei vitaminų PP bei vitamino D. Rasta joje taip pat ir organinių rūgščių, fermentų bei pigmentų. 

Šio grybo fanatikai teigia, jog arbatos grybas stiprina imunitetą, naikina žalingas bakterijas ir tuo pat metu padeda išsaugoti natūralią žarnyno mikroflorą. Taip pat daug kalbama ir apie tai, jog šis gėrimas gali sustiprinti vargstančią širdelę ar padėti sergantiems kepenų ligomis, ateroskleroze ar net vėžiu.  Reklamoje nereitai teigiama, jog šis grybas veikia kaip natūralus probiotikas. Ar taip tikrai yra, niekas pasakyti tiksliai negali, nes rimtų klinikinių tyrimų atlikta nėra. O liaudiški pastebėjimai su medicina neretai prasilenkia. 

Priešingai, yra nuomonių, jog arbatinis grybas nėra visiškai nekaltas. JAV Maisto ir Vaistų Kontrolės tarnyba (FDA) šį grybą priskiria prie potencialiai pavojingų žmogaus sveikatai produktų. Taip buvo paskelbta remiantis vienu šį gėrimą kelis mėnesius vartojusios moters mirties atveju. Kiek šiuo atveju buvo kaltas arbatos grybas nėra aišku, tačiau grybo auginimo ir laikymo sąlygos kiekvienu atveju yra individualios.  Užsienyje šis grybas yra neretai auginamas keraminiuose puoduose. Kadangi rūgstant cukrui susidaro actas, iš keraminės glazūros į gėrimą gali patekti puodų glazūroje esantys sunkieji metalai, o jų tarpe ir švinas. Taigi, būtent dėl šios aiškios priežasties užsienio medikai juo labai nesižavi. Vertėtų prisiminti, jog auginant šį grybą, sterilumo sąlygų beveik niekas nesivaiko, dėl ko į jį gali patekti ir kitokių žalingų bakterijų, kurios gali sukelti pavojų jūsų sveikatai. Šiai dienai žinoma, jog arbatos grybas veikia panašiai kaip probiotikas, gali padėti kovoti su vidurių užkietėjimu ir taip pat gali padėti mažinti svorį. Tačiau tai tėra ir viskas. Stebuklingosios grybo savybės mediciniškai nėra įrodytos. Arbatinis grybas  yra mielių ir acto bakterijų koloniją, kurią grubiai tariant turite auginti ne mažiau kaip savaitę ant savo palangės. Na iš tikro- ar jūs tikrai norite rizikuoti savo sveikata ir gerti tai, kas kelias savaites rūgo ant jūsų  ar kieno nors kito palangės? O ir parsinešę ar nusipirkę šį grybą auginimui ar būsite visiškai tikri, jog jis nėra kuo nors užterštas, juolab ar jis buvo laikytas švariai ir tinkamai?

Ar šis grybas tinka visiems? 

Tikrai ne. Arbatos grybas tikrai netiks sergantiems cukralige, taip pat kenčiantiems nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo ar skrandžio opų. Nėra jis rekomenduojamas nei būsimoms mamoms, nei mažiems vaikams, taip pat netinka ir patyrusiems traumas ar kaulų lūžius, bei insultą ar infarktą. 

Liaudiškos priemonės nuo slogos

Liaudiškos priemonės nuo slogos


Seni daktarai sako, jog sloga negydoma praeina per savaitę, o gydoma- per septynias dienas. O gal būt jie sako atvirkščiai- gerai jau ir nepamenu.
Tačiau šis liaudiškas kovos su sloga būdas man visiškai patinka. Tiesa- jis naudingas tol, kol sloga dar visiškai neįsisiautėjo- tai yra kai tik pasijutote peršalę. Jei sloga jau gerai įsisiūbavus- šis metodas tik sušvelnins nemalonų nosies užgulimo jausmą.

Taigi, kaip kovoti su sloga, kol ji dar jūsų nepatiesė?

Jums prireiks

1 citrinos
1 vidutinio dydžio svogūno galvutės
2 valgomųjų šaukštų medaus- aš jo stengiuosi beveik nenaudoti, tačiau jei reikia- tai reikia
2 vandens stiklinių

Ką toliau daryti?

Pirmiausia gerai nuplaukite citriną. Aš ją paprastai nuplaunu su lengvu sodos tirpalu- kad nuplaučiau nuo jos chemikalus, kuriais citrina buvo supurkšta.

Po to nulupkite svogūną ir supjaustykite jį žiedais. Žiedų nereikia labai plonų. Maždaug 1.5 cm pločio bus pats tas.

Vandenį užvirinkite ir sumeskite į jį svogūnų žiedus. Viską pavirinkite 15 minučių.
Po to ugnį išjunkite, puodelį uždenkite ir palikite šią arbatėlę pritraukti kokias 5-7 minutes.

Kai svogūnų arbatą pritrauks- į ją sudėkite medų ir gerai išmaišykite- kad medus  visiškai ištirptų.

Kai jau susiruošite gerti- prieš pat gerdami į visą arbatėlę išspauskite nuplautos citrinos sultis.

Šią svogūno arbatą- nuovirą galite gurkšnoti visą dieną - į valandą po 1 valgomąjį šaukštą.

Ilgiau kaip 1 dieną šio nuoviro laikyti neverta- pakinta ir skonis ir spalva. Tačiau po truputį gurkšnojant šį nuovirą, per kelias valandas nosies užgulimas atsileidžia- bent jau man.

Perspėju sergančius cukralige- medaus cukralige sergantiems vartoti nereikėtų. Taigi,- tokį nuovirą galima būtų pabandyti naudoti be medaus. Skonis greičiausiai nebus labai malonus.

Kitos liaudiškos priemonės slogai gydyti

Česnako lašai

Reikės nusilupti 2-3 skilteles česnako  ir maždaug ketvirtį svogūno galvutės. Pakaitinti puodelyje apie 50 ml alyvuogių aliejaus ir sumesti ten svogūną su česnaku. Viską pakaitinti kokias 5 minutes- kol virtuvė skaniai pakvips ir po to leisti aliejui atvėsti. Šitokį aliejuką po lašelį lašinti į nosį 3-4 kartus per dieną. Puikia dezinfekuoja gleivines. Tačiau piktnaudžiauti tokiais lašais nepatariama, nes česnakų ir svogūnų ląstelėse esantys kristalėliai žaloja nosies gleivinę.

Svogūnų sultys

Senoviškas slogos gydymo metodas. Nėra labai puikus, nes svogūno sultys veikia dirginančiai ir vis tik žaloja nosies gleivinę. Kad jos mažiau suerzintų glevinę, šviežiai spausto svogūno sultis siūloma praskiesti pienu ir po po to šiame piene sudrėkintu vatos tamponu patepti nosies gleivines.

Pėdų apvyniojimai

Senas išbandytas metodas- tinka gerokai peršalus. Vakare pamirkyti kojas karštame vandenyje su druska ir pot to ant sausai nušluostytų padų uždėti garstyčių trauklapius. Padus šiltai apvynioti ar apsimauti megztas kojines ir palaikyti kokią 30 minučių. Ilgiau ko gero neištversite. Kai trauklapius nuimsite- reikėtų padus pamasažuoti arba bent pavaikščioti po kambarį. Miegoti reiktų su šiltomis kojinėmis. Ryte turėtumėte pasijusti geriau. Dar geriau prieš užmiegant  išgerti ir puodelį liepžiedžių arbatos ir tik po to atsigulti į lovą.

Tiesa, vaikams dėti garstyčių trauklapius ant pėdų nebesiūloma.

Karštos pėdų vonelės

Senas nuo vaikystės žinomas metodas. Peršalus, jeigu neturite temperatūros, yra gerai iškaitinti pėdas karšto vandens vonelėje, kurioje yra ištirpinta gera sauja garstyčių.  Pakaitinus  kojas, reikia užsidėti vilnones kojines ir atsigulti į lovą.

Karšti  kompresai ant nosies nugarėlės


Saujelę grikių kruopų pakaitinti  ant karštos keptuvės, po to supilti supilkite į drobinį maišelį ir spausti virš nosies nugarėlės. Laikyti kruopas reikia tol, kol jos  ataušta. Taip galima daryti kelis kartus per dieną- kol palengvės.

Jeigu grikių kruopų neturite- ne bėda. Visiškai taip pat veikia ir kartas virtas kiaušinis. Tik nedėkite jo ant nosies tol, kol negalite paimti kiaušinio į rankas- kad nenudegintumėte odos.

Jeigu ir kiaušinio neturite- tur būt turėsite rupios druskos. Druską irgi pakaitinkite ant karštos keptuvės iki maloniai karštos temperatūros, tada ją supilkite į drobinį maišelį ir prispauskite  virš nosies nugarėlės. Laikykite druskos kompresą  tol kol atvės.

,,Tigro" balzamas arba vietnamietiška  „Žvaigždutė“

Kiniškas,,Tigro" balzamas arba vietnamietiška  „Žvaigždutė“. Jeigu neturite- tiks ir senas geras mentolio tepalas. Veikia kaip ir garstyčios- sudirgina pėdose esančius refleksinius taškus ir paskatina kraujotaką. Tiesiog brūkštelėkite  „Т“ raidę ant savo padų ir ant viršaus užsimaukite šiltas kojines. Tada ramiai stryktelėkite į lovą ir pasistenkite užmigti. Ryte turėtų slogos beveik nebebūti.

Medaus koriai

Senovėje nuo slogos kramtydavo medaus korius. Juose daug naudingo pikio, kuris naikina virusus. Įsisenėjusios slogos gal ir neveiks, bet pačioje pradžioje- turėtų tikti.

Kalankės sultys

Senas liaudiškas būdas. Tikrai veikia, tačiau prityrę gydytojai jo nerekomenduoja, nes pastoviai taip darant, pakenkiama nosies gleivinei.

Šviežiai išspaustas kalankės (paleistuvės) sultis  suslogavus reikia lašinti į nosį po 3-5 . Paprastai lašinama 2-3 kartus per dieną.

Medaus tirpalas

Medų reikia ištirpinti šiltame (ne karštame) vandenyje lygiomis dalimis ir esant slogai,  lašinti į nosį po keletą lašų iki  2-3 kartų per dieną.

Šviežių burokėlių sultys

Slogos galima atsikratyti ir virintomis burokėlių sultimis valant  šnerves. Šis metodas tinka kai iš nosies skiriasi tirštos išskyros.

Masažas nuo slogos

Prasidėjus slogai, siūloma masažuoti  lengvais spustelėjimais nosies pakraščius nuo nosies viršaus link šnervių. Didysis pirštas yra uždedamas ant smiliaus ir nosies šnervės yra spaudžiamos  iš abiejų nosies pusių vienu metu. Masažuoti galima ir vienu pirštu, bet dviem pirštais efektas yra stipresnis. Padeda kai nosis labai užsikimšusi.

Ką daryti kad neužsikrėstumėte sloga?

Tiesiog  reguliariai plauti rankas ir stengtis nebūti žmonių susitelkimo vietose. Jeigu rankų nusiplauti negalite- laikas pradėti nešiotis dezinfekuojančius rankas gelius.