Ar vitaminai akims gali apsaugoti nuo glaukomos?

Ar vitaminai akims tikrai gali apsaugoti nuo glaukomos?

Kenčiantiems nuo šios ligos dažnai papildomai siūlomi maisto papildai, kurie turėtų pagerinti akių būklę ar regėjimą. Tačiau gydytojai, nors ir rekomenduoja tokius vitaminus, stipriai jų nesureikšmina.  Nors šie maisto papildai galimai ir veikia, tačiau mokslinių jų efektyvumą patvirtinančių tyrimų deja, beveik nėra. Šiai dienai nėra mokslinių įrodymų, jog vitaminų vartojimas padeda atstatyti dėl glaukomos prarastą regėjimą ar neleidžia išsisvystyti šiai ligai.

Šiai diena yra žinomi tik keli moksliniai tyrimai, kuriuose buvo tiriama vitaminų nauda glaukomos gydymui. Tyrimų rezultatai leidžia manyti, jog valgant daug vitamino B  turinčių maisto produktų (žalių lapinių daržovių)- galima užkirsti kelią kai kurių glaukomos rūšių išsivystymui. Tačiau sintetiniai maisto papildai - vitaminų B kompleksas, B6 ar B12 vitaminai tokios pat naudos neatneša.

Taip pat yra pavienių tyrimų, kuriuose nustatyta, jog vartojant antioksidantus bei natūralius maisto produktus- Ginkgo biloba, tropinius vaisius, geriant žaliąją arbatą taip pat gali pristabdyti glaukomos progresiją, tačiau platesnių tyrimų šiuo klausimu taip pat nėra atlikta. Seniau vyravusi nuomonė, jog vitamino C vartojimas taip pat sumažina glaukomos išsivystymo riziką taip pat reikalauja rimtesnių mokslinių irodymų.

Kas yra glaukoma?

Glaukoma yra grupė neišgydomų ligų, kurių metu dėl padidėjusio spaudimo akies obuolyje negrįžtamai prarandamas regėjimas. Šiai dienai yra žinoma beveik 60 šią būklę sukeliančių ligų. Visų jų pasekmė- regos nervo atrofija. Kartais dar glaukoma vadinama ,,žaliąją katarakta". Toks pavadinimas atsirado todėl, kad glaukomos priepuolio metu akies vyzdys išsiplečia, jis tampa nejudrus ir apžiūros metu yra specifinės žalsvos spalvos.

Kokie yra glaukomos požymiai?

• Glaukomai būdingi stiprūs raižantys akies skausmai, taip pat sunkumas akyse ir  akipločio sumažėjimas. 
• Matomas vaizdas gali tapti miglotu, prieš akis gali būti matomas ,,tinklelis" .
• Gali būti sunku žiūrėti į ryškią šviesą - pavyzdžiui lempą. Taip pat prieš akis gali būti matomos vaivorykštės. 
• Vakare ir naktį vaizdą matyti yra sunkiau. 
• Akys gali pradėti dažniau ašaroti, taip pat gali varginti padidėjusio akių ,,drėgnumo" jausmas. 
• Akys taip pat gali parausti. 
• Aplink akių obuolius gali būti jaučiamas skausmingumas.

Kaip gydoma glaukoma?

Priklausomai nuo to, kiek toli šis susirgimas yra pažengęs, skiriasi ir glaukomos gydymas. Jeigu liga yra toli pažėngusi- gydymas neretai yra operacinis. Akispūdį mažinančių vaistų vartojimas yra skiriamas kai regėjimas nėra stipriai pakenktas. Be vaistų skyrimo papildomai gali būti skiriami vitaminai bei fizioterapinis gydymas.

Ką galime padaryti patys?

1. Gyvenimo būdo pokyčiai

Glaukoma yra labai klastinga liga ir dažniausiai prisėlina labai pamažu, todėl jos pradžia dažnai lieka nepastebėta. Todėl savo regėjimą reikia saugoti jau nuo jaunystės. Jeigu liga jau diagnozuota, svarbu kas 3-6 mėnesius pasirodyti gydytojui, net jeigu jūs nieko nejaučiate. O jeigu pradėjo varginti akių ar galvos skausmai- pas gydytoją apsilankyti yra tiesiog būtina.

Taip pat yra būtina griežtai vykdyti visus gydytojo nurodymus. Ši liga nepabėgs ir nepasislėps- tai kad nieko blogo nejaučiate dar nereiškia, jog jūsų regėjimas nesilpsta.

Patys galite pakeisti savo darbo ir poilsio režimą. Tai nėra brangu, tačiau veiksminga. 

Akispūdį didina buvimas šaltame ore ar šaltose patalpose. Slidinėjimo kalnų kurortuose verčiau atsisakyti ir rinktis šiltesnius kraštus atostogoms. Vasaros metu reikėtų dėvėti specialius nuo ryškios šviesios saugančius akinius.

Kad akispūdis nepadidėtų staiga, reikėtų vengti tokios kūno padėties, kurios metu kraujas staiga priplūsta į galvą. Todėl nepadarysite nusikaltimo, jeigu vengsite rizikingų treniruočių, ravėjimo darže ar sode, taip pat  ir grindų plovimo- patikėkite šiuos darbus sveikesniems už Jus.

Vairuotojams taip pat vertėtų atsiminti, jog  temstant ar auštant, vakare ar naktį jeims geriau nevairuoti.

2. Dieta sergant glaukoma

Jeigu kenčiate nuo glaukomos, vienareikšmiškai jums reikia nustoti vartoti alkoholį ir atsisakyti cigaretės ar kitų stimuliuojančių medžiagų.  Akispūdį kelia ir didelis baltymų turinčių maisto produktų vartojimas, todėl mėsos ir žuvies produktų kiekius reikėtų pradėti riboti, bei rinktis liesesnes jų rūšis.

Gydytojai taip pat nerekomenduoja gerti stiprios kavos ar stiprios arbatos. Sergantiesiems glaukoma taip pat vertėtų atsisakyti mielinių kepinių ir batonų. Nereikėtų piktnaudžiauti lengvai įsisavinamais angliavandeniais ir  riebalais. Vandens siūloma gerti juo nepiktnaudžiaujant- iki 1.5 litro per dieną. Siūloma valgyti kuo daugiau žalumynų, žalių lapinių daržovių, vaisių ir kruopų bei vartoti pieno produktus.

Glaukomos profilaktika

Šiandien gydytojai primygtinai rekomenduoja pradėti reguliariai tikrintis akis peržengus 40 metų amžiaus ribą. Jeigu kas nors šeimoje jau serga glaukoma- reguliariai pasitikrinti regėjimą turi visi šeimos nariai.

Būkite sveiki.

Ką daryti, kad lūpos neskilinėtų?

Ką daryti, kad lūpos neskilinėtų?

Lūpos skilinėja visiems. Tai nėra nuostau, nes mūsų lūpos yra viena iš ploniausių ir labiausiai pažeidžiamų žmogaus odos vietų. Priešingai nei kitose kūno vietose, lūpų odos niekas nesaugo nuo perkaitimo ar peršalimo- joje nėra nei riebalinių, nei prakaitų liaukų. Todėl lūpos lengvai šerpetoja ir skilinėja, - ypač per karščius arba šaltu ar vėjuotu oru. Žinoma, - šerpetojančios lūpos daug grožio nesuteikia, tačiau yra dar viena bėda- jas gali labai skaudėti.O kad lūpos nažiau skilinėtų, tereikia tik šiek tiek pasirūpinti savimi. 

Ką daryti, kad lūpos nešerpetotų ir neskeldėtų?

Pirmiausia, reikėtų prisiminti, jog skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas. Todėl pirmiausia reikėtų pasirūpinti lūpų apsaugos priemonėmis. Jos labai paprastos- lūpų pieštukas ir skarelė( arba šalikas).

Naudokite lūpų pieštuką ar vazeliną

Prieš eidami į šaltą ar vėjuotą lauką, -pasitepkite lūpas riebiu kremu, vazelinu, ar lūpų balzamu. Geriau, jeigu lūpų balzamas yra su apsauga nuo saulės spindulių. Tačiau jeigu neturite nei lūpų balzamo, nei vazelino- tiks ir močiutės išbandytas metodas- kiaulės taukai. Žinoma, vaistinėje jums taip pat gali pasiūlyti specialių lūpų kremų, kuriuose yra vitaminų A ir E. Jeigu ant lūpų tepsite veidui skirtą kremą- bėdos taip pat nebus. Tačiau jūsų lūpoms skirti kremai būna minkštesni, švelnesni ir greičiau susigeria. Jeigu lūpos suskilę labai stipriai- gali pagelbėti specialūs apsauginiai kremai ir tepalai su cinku.

Lūpų balzamu lūpas yra patariama tepti ne vieną kartą iš ryto, bet vieną kartą per valandą- tol kol esate lauke.

Jeigu mėgstate laižyti savo lūpas- geriau rinktės lūpų pieštuką be jokio skonio. Bėda slypi tame, kad skanų lūpų pieštuką ar skaniai kvepiančius lūpų dažus nesąmoningai norisi nusilaižyti- o džiūstančios seilės džiovina jautrią lūpų odą ir taip dar paskatina jas trūkinėti. Šaltuoju metų laiku, o taip pat ir per karščius reikėtų pasisrtengti atsisakyti įpročio  laižyti, kandžioti ar  liesti lūpas – ypač jeigu oras yra vėjuotas ar žvarbus.

Saugokite lūpas nuo šalčio

Lūpas ir veidą saugokite nuo šalčio. Šaliku galima pridengti ne tik kaklą, bet ir apatinę veido dalį. Taip jūsų lūpos ir veidas nesušals.

Gerkite skysčius

Gerkite daug skysčių. Niekam ne paslaptis, jog trūkinėjančios lūpos yra signalas, jog mums trūksta vandens. Jeigu esate ne namie- rinkitės ne karštą kavą, o arbatą- kava dar labiau džiovina. Iš tikro,- jeigu lūpos šerpetoja ir džiūsta- neapsiriksite, jei per dieną išgersite kelias stiklines skysčių daugiau- blogiau tikrai nebus.

Pakeiskite savo dantų pastą. Neretai į dantų pastą dedama  daug fluoro. O šis gali sudirginti jautrią gleivinę ar aplink odą esančią burną. Jeigu pastebėjote, jog dantų pasta yra dirginanti- drąsiai ją keiskite.

Drėkinkite aplinką

Namuose įsigykite oro drėkintuvą. Ne paslaptis, jog centralinis šildymas nėra pats geriausias šildymo būdas- namuose pastoviai būna tai labai šalta, tai labai karšta. O neretai juose būna ir labai sausa. Kas irgi sveikatos neprideda.

Venkite alergenų

Venkite alergenų ir dirgiklių. Jei einate į lauką- stenkitės nepurkšti šalia veido jokių kvepalų. Taip pat venkite lūpas džiovinančių lūpų pieštukų ( jeigu pastebėjote, jog tokį nusipirkote) ar  odą džiovinančių kūno priežiūros  priemonių. 

Kvėpuokite per nosį

Stenkitės kvėpuoti per nosį. Kai kvėpuojate per burną- lūpos ir burna tikrai džiūsta.

Valgykite sveikiau

Stenkitės vartoti daugiau vitaminų turinčių maisto produktų. Žiemą reikėtų nepamiršti morkų salotų, paprikų, oranžinės ir raudonos spalvos vaisių ar uogų - apelsinų, šaltalankio, taip pat pieno, kiaušinių, bei patiekalų iš kepenėlių.Odos būklę taip pat gerina ir vitaminai A ir E. Vitamino A yra aptinkama geltonos ir oranžinės spalvos vaisiuose bei daržovėse, piene, svieste. Vitamino E gausu nevalytuose( nerafinuotuose) aliejuose, grūdų gemaluose, riešutuose, žuvyje. Šie abu vitaminai turi būti vartojami su riebalais- deja kitaip mūsų organizmas jų neįsisavina.

Jeigu daugiau skilinėja lūpų kampučiai, reikėtų vartoti ir vitamino B turinčių maisto produktų.  Šio vitamino yra žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose, kepenyse, moliūgo sėklose, mielėse.

Prižiūrėkite savo odą

Nepamirškite pasirūpinti savo lūpomis taip, kaip rūpinatės visa oda. Vakare jas  taip pat kaip ir veidą reikėtų kruopščiai nuvalyti makiažo valikliu arba miceliniu vandeniu. Prieš miegą jas taip pat galia patepti  maitinančiu lūpų balzamu ar vitaminų A,E, B turinčiu kremu ar pieneliu. Vieną kartą savaitėje, palepinkite savo lūpas skania kaukyte. Jeigu kiekvieną dieną lūpas drėkinsite šviežių vaisių ar uogų sulčių kaukyte- jos taps stangresnės.

Kaukės lūpoms

Jeigu  lūpas 15 minučių palepinsite tarkuotais agurkais ar šviežiai spaustomis agurkų sultimis - jos taps minkštesnės ir švelnesnės.

Lūpas taip pat suminkštins ir medaus kaukė- tereikia lūpas sutepti medumi ir palaikyti 15-20 minučių. O po to medų nuplauti ir lūpas sutepti augaliniu aliejumi ar  lūpų kremu.

Jeigu norite stangresnių lūpų- lepinkite jas varškės ir tarkuotų morkų kaukyte.